ŽALGIRIO MŪŠIO 600 METŲ MINĖJIMAS LIETUVOJE


2010 m. liepos 15 d. sukanka 600-osios vienų žymiausių viduramžių Europos kautynių ir vieno svarbiausių Lietuvos istorijos įvykio – Žalgirio mūšio – metinės. 1410 m. liepos 15-ąją jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos sumušė Vokiečių ordino kariuomenę, taip pabaigdamos du šimtus metų užtrukusį Ordino veržimąsi į Rytų Baltijos žemes. Šis mūšis lėmė ne tik tolesnes Lietuvos istorijos raidos kryptis, bet ir naują tarptautinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl šis mūšis (lenkiškai vadinamas Griunvaldo, o vokiškai – Tanenbergo) paliko pėdsakus įvairių tautų istorinėje atmintyje. Žalgirio ir su šia pergale pagrįstai siejamo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas turėjo reikšmingos įtakos ir lietuvių tautos istorinei savimonei, tapdamas ilgalaikiu tautinio tapatumo simboliu. Prisiminimas apie šį mūšį formavo tiek XV – XVIII a. LDK diduomenės, tiek XIX–XX a. lietuvių tautinio atgimimo veikėjų politinę sąmonę.

600-osioms mūšio metinėms paminėti Lietuvos Respublikos Vyriausybė skelbia jubiliejinę programą, kurios tikslai – atminimo apie Žalgirio mūšį puoselėjimas, naujų šio įvykio sureikšminimo ir įprasminimo būdų Lietuvos visuomenėje paieškos, bendros praeities su kitomis regiono valstybėmis apmąstymas.

Nuotraukos iš 2009 m. liepos 18 d. Griunvaldo lauke Lenkijoje vykusios Žalgirio mūšio inscenizacijos. Nuotr. aut. Donatas Babenskas

Programoje numatyta organizuoti renginius, pristatančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, karo paveldą, diplomatijos tradicijas visuomenei ir tarptautinei bendruomenei, įamžinti Žalgirio mūšio atminimą ir įprasminti jo svarbą Lietuvos valstybingumui.

 Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą yra atsakinga Krašto apsaugos ministerija, programoje taip pat dalyvauja Kultūros, Užsienio reikalų, Ūkio, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos bankas, Lietuvos paštas, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis radijas ir televizija, Vilniaus universitetas, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, Valstybinis turizmo departamentas, miestų savivaldybės, visuomeninės organizacijos ir kt.

Minint jubiliejinę datą akcentuojamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės pergalė, bendra kova dėl vertybių, dėl laisvės prieš 600 metų – istorinis įvykis, kuris tebėra aktualus šių dienų Europai ir pasauliui. Minėjimo programos Lietuvoje ir Lenkijoje derinamos, koordinuojamas dalyvavimas bendruose renginiuose, valstybiniuose minėjimuose, inscenizacijoje mūšio lauke, kartu rengiamos mokslinės konferencijos ir parodos.

 

Inscenizacija.

Kulminacinis Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo renginys - inscenizacija mūšio lauke netoli Olštyno miesto, Lenkijoje vyks liepos 14-18 d.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterių šarvais. Kautynėse kaunasi riteriai iš Viduramžių istorijos ir riterių kovų meno entuziastų organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai". Iki šiol tariamame mūšyje kariuomenes vedė Kryžiuočių ordino magistras ir Lenkijos karalius Jogaila, Vytauto Didžiojo vaidmuo deramai atkurtas nebuvo.

Jubiliejiniais metais Lietuvos atstovai dalyvauja ruošiant jubiliejinio mūšio inscenizacijos scenarijų. Mums svarbiausia atspindėti Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vaidmenį iškovojus istorinę pergalę prieš Kryžiuočių ordiną. Dalyvausime inscenizuotame mūšyje vadovaujami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, planuojame išstatyti du riterių būrius (po 35 karius) po Gedimino stulpų ir Vyčio vėliavomis.

Vytautas Didysis


Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vytauto Didžiojo vaidmenį mūšio inscenizacijoje Lenkijoje pirmą kartą atliks Lietuvos atstovas.

  Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39-erių Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Didžiojo karvedžio vaidmens atlikėjas buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų. Atranka surengta vasario 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės  Raitosios kuopos manieže. Jos metu pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau – pademonstruoti jojimo įgūdžius. Vytautą Didįjį rinko komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, policijos ir nepriklausomų atstovų, komisijai pirmininkavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas.

 Pasak komisijos narių, renkant Vytauto vaidmens atlikėją jo išorinis panašumas su žymiuoju karvedžiu nebuvo svarbus. Žalgirio mūšio metu Vytautas, pasakojo dr. A. Luchtanas, jau buvo maždaug 60 metų, karvedys buvo neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, augino poilgius plaukus, barzdos neželdino. Išrinktam Vytautui greičiausiai taip pat teks užsiauginti plaukus.

 „Vytauto vaidmens atlikėjas bus labiausiai stebimas dalyvis, todėl svarbi jo kariška laikysena, mokėjimas duoti komandas, nebijoti minios ir milžiniško dėmesio,“ – koks turėtų būti Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis vardijo komisijos narys režisierius Mindaugas Urbonavičius.

 Kpt. D. Mazurkevičius sakė, jam būsianti didelė garbė atlikti vienos iškiliausios Lietuvos istorinės asmenybės vaidmenį. D. Mazurkevičius kariuomenėje tarnauja jau beveik 20 metų, nuo 1991 m. pabaigos, kai užsirašė į karius savanorius Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinėje. Dabar karininkas tarnauja Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, eina Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas. 

 D. Mazurkevičius visą gyvenimą domisi istorija, yra baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Karininkas taip pat studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi magistrantūroje Karo akademijoje. Savo tėviškėje Kybartų kaime (Lazdijų r.) karininkas yra įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų „Jotvingių kiemas“. 

 Vytauto dešiniąja ranka, o jam negalint dalyvauti inscenizacijoje – dubleriu, buvo išrinktas 41-erių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos vyresnysis patrulis Algis Norvaišas.

 Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką planuojama ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.

 Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukals šarvus. Tokie šarvai, pasak „Viduramžių pasiuntinių“ vadovo Karolio Jankausko, gali sverti iki 30 kilogramų. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais. Planuojama, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis pirmą kartą visuomenei prisistatys Kariuomenės ir visuomenės šventėje gegužės 15 d. Vilniaus Vingio parke.

Lietuvos kariuomenės karininkas kapitonas Donatas Mazurkevičius. Nuotr. aut. G. Maksimovicz
(Photo Nr. vytautas) 

Kariuomenės ir visuomenės šventė



Gegužės 15 d. Vilniuje, Vingio parke vyks Žalgirio jubiliejui skirta kariuomenės ir visuomenės šventė.

Ši šventė - tai galimybė gyvai pamatyti šiuolaikinę kariuomenę, jos karius, ginkluotę ir techniką, tapti karinių operacijų dalyviu, o taip pat nusikelti į istorinę praeitį.

2010 m. šventėje istorinė kelionė nukels į Žalgirio mūšio laikus - bus galima išvysti, kaip raitas Lietuvos karių būrys pasiruošęs vykti į mūšio lauką Lenkijos teritorijoje ir kovoti, planuojami įvairūs kiti Žalgirio mūšiui skirti pasirodymai.

Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos ir šios šventės vyksta kasmet trečiąjį gegužės savaitgalį. Oficialiai ši šventė vadinama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

Kolekcinės (proginės) monetos, skirtos Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukakčiai






2010 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas numato išleisti į apyvartą 3 kolekcines (progines) monetas, skirtas Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukakčiai paminėti:

  • 500 litų nominalo kolekcinę (proginę) aukso monetą (skersmuo - 33,00 mm; masė - 31,10 g; monetos paviršiaus kokybė - veidrodinis paviršius, matinis reljefas (proof); tiražas - 5 000 monetų);
    monetos grafinis projektas

  • 50 litų nominalo kolekcinę (proginę) sidabro monetą (skersmuo - 38,61 mm; masė - 28,28 g; monetos paviršiaus kokybė - veidrodinis paviršius, matinis reljefas (proof); tiražas - 10 000 monetų);
    monetos grafinis projektas

  • 1 lito nominalo kolekcinę (proginę) apyvartinę monetą (metalas - vario ir nikelio (Cu/Ni) lydinys; skersmuo - 22,30 mm, masė - 6,25 g; tiražas - 1,0 mln. monetų).
    monetos grafinis projektas

Monetų grafinių projektų autorius - Rytas Jonas Belevičius. Monetų etalonai, išleidimo į apyvartą data ir kita aktuali informacija bus paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt).

Su Lietuvos banko kolekcinių (proginių) monetų išleidimo planais galima susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje adresu http://www.lb.lt/lt/banknotai/proginiai.html.

Jubiliejinis pašto ženklas

AB Lietuvos paštas liepos 3 dieną į apyvartą išleis pašto ženklą „Žalgirio mūšiui 600". Kartu su pašto ženklu į apyvartą išeis pirmos dienos vokas ir suvenyrinis lapelis. Daugiau informacijos apie šį pašto ženklą bus galima rasti birželio mėn. pabaigoje Lietuvos pašto internetiniame tinklapyje www.post.lt  skiltyje „Naujausi pašto ženklai".

Tarptautinė mokslinė konferencija

„Žalgiris-Griunvaldas-Tanenbergas 1410: karas ir taika vėlyvaisiais viduramžiais"

 Vilniaus universitetas ir Lietuvos istorijos institutas 600-ųjų mūšio metinių proga rengia tarptautinę konferenciją, skirtą šiam vėlyvųjų Viduramžių mūšiui ir jo istoriniam kontekstui aptarti. Pranešėjų užduotis - pradedant konkrečia Žalgirio problematika, atskleisti platesnę to meto politikos tarp karo ir taikos panoramą. Pagrindiniai klausimai: Vidurio Rytų Europos regionas XIV ir XV a. sandūroje, tarptautinės politikos tendencijos, pokyčiai karyboje vėlyvaisiais Viduramžiais, taikių santykių užmezgimo ir palaikymo formos, Žalgirio mūšis ir jo atminimas.

Dar amžininkų pavadintas „didžiuoju mūšiu", Žalgiris tapo svarbia įvairių tautų istorinės atminties dalimi. Ypač Vidurio Rytų ir Rytų Europos regione mūšis iki pat šių dienų susilaukia didelio susidomėjimo. Tiesa, mūšio vaizdinys nuo seno yra smarkiai įtakotas ideologinių prielaidų, karas tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos bei Lietuvos dažnai vaizduojamas kaip neišvengiamas „amžinų priešų" susidūrimas, nemėginant giliau pasiaiškinti to meto politinės situacijos sudėtingumo ir diplomatijos bei tarptautinių santykių kompleksiškumo. Naujas žvilgsnis į Žalgirį ir su juo susijusius reikšmingus įvykius leistų ne tik labiau diferencijuotai suvokti mūšio reikšmę ir jo pasekmių mastą, bet ir padėtų naujai įprasminti šią atminimo vietą istorinėje sąmonėje. Ši sąsaja su dabartimi yra itin svarbi, nes mūšio kontekste jau tuomet atsirado visa eilė iki šiol aktualių kategorijų, kaip antai teisingo karo samprata, tarptautinis tarpininkavimo procesas, taiki komunikacija karo metu.

Tarptautinė paroda Vilniuje

2010 m. lapkričio 3 d. Vilniuje bus atidaryta tarptautinė paroda, skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Šia paroda siekiama ne tik pristatyti šį lemtingą visos Europos istorinės raidos įvykį, aktualinti senąją Lietuvos istoriją, bet ir ugdyti visuomenės istorinę atmintį, auklėti šviesti jaunuomenę, puoselėti pilietiškumą ir patriotizmą.

 Parodos vienas svarbiausių tikslų - pažvelgti į Žalgirio mūšio atminties saugojimo tradiciją Lietuvoje, Lenkijoje, Abiejų Tautų Respublikoje, priespaudos metais ir nepriklausomų valstybių atkūrimo laikais, t. y. nuo XV a. iki XX a. pabaigos.

 Svarbiausias parodos akcentas - monumentalus lenkų dailininkų Zygmunto Rozwadowskio ir Tadeusza Popielio sukurtas Žalgirio mūšio paveikslas-panorama, skirtas istorinių kautynių 500 metų jubiliejui pažymėti ir nutapytas 1910 m. Nors paveikslas buvo skirtas Krokuvai, šiandien jis saugomas Lvove.

 Kartu su šiuo paveikslu numatyta eksponuoti istorinių trofėjinių Žalgirio mūšio vėliavų kopijas, kitas kautynių relikvijas, XV-XX a. eksponatus (paminklus ir jų modelius, spaudinius, ginklus, šarvus, ikonografinę medžiagą ir kt.), liudijančius gyvybingą Žalgirio mūšio atminimą daugelio tautų savimonėje ir kūryboje. Lietuvoje šis atminimas gyvybingiausias buvo Vilniaus katedros, kurioje buvo sudėta dalis trofėjinių kryžiuočių vėliavų, sudegusių XVI a. pradžioje, aplinkoje ir pirmiausiai buvo siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kuriam katedroje buvo įrengtas paminklas, atkurtas XIX a. viduryje.

Vienas įdomiausių ir Lietuvai aktualiausių parodos akcentų turėtų būti nežinomo Vokiečių ordino karinio vado laiškas Ordino didžiajam magistrui, parašytas apie 1411-1413 m. ir atrastas bei paskelbtas prof. Sven Ekdahl, kuriame aiškinama, jog lietuviai „Didžiajame mūšyje" nebėgo, o tiesiog surengė klaidinantį atsitraukimo manevrą, suardžiusį riterių gretas ir nulėmusį mūšio lemtį Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių naudai bei leidusį sutriuškinti Vokiečių ordino riterių kariuomenę.

Parodos ekspozicija veiks iki 2011 m. kovo mėnesio pabaigos.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas
(K. Donelaičio g. 64):

 

Paroda

Artėjant svarbiausio Lietuvos istorijoje mūšio - Žalgirio kautynių 600-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo karo muziejus rengia parodą. Joje lankytojai galės susipažinti su XIV-XV a. ginkluote: kalavijais, kovos kirviais, ietigaliais, strėlgaliais, šalmais, raitelių ir žirgų ekipuotės detalėmis, pirmųjų parakinių ginklų Europoje bombardų ir falkonetų pavyzdžiais bei akmeniniais sviediniais, kuriais iš jų buvo šaudoma. Beveik visi eksponatai yra originalai, rasti archeologinių tyrinėjimų metu. Jie akivaizdžiai rodo, kad to meto lietuvių kario ginkluotė ne kažin kiek skyrėsi nuo kaimynų, ir tuo laužo stereotipus, esą lietuviai į Žalgirio mūšį ėjo apsisiautę kailiais ir apsiginklavę medinėmis kuokomis.

Be ginklų, parodoje taip pat pirmą kartą bus eksponuojami visi Žalgirio panoramos eskizai (6 paveikslai, kurių bendras ilgis beveik 10 metrų). Juos praėjusio amžiaus pradžioje nutapė tėvas ir sūnus Janas ir Tadeušas Stykos, o ketvirtajame dešimtmetyje įsigijo Vytauto Didžiojo karo muziejus.


Parodą numatoma parengti balandžio viduryje Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Birželio pabaigoje paroda bus perkelta į Lietuvos Respublikos Seimą, o Žalgirio mūšio dieną (liepos 15 d.) grįžta į muziejų. Galiausiai rugsėjo pradžioje paroda keliaus į Trakus ir ją bus galima pamatyti Trakų salos pilyje.

Vytauto kapelos ekspozicija



2009 m. lapkričio 20 d. atidaryta restauruota Vytauto Didžiojo karo muziejaus Vytauto kapelos ekspozicija. Rengiant Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių  Vincas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių  tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galerija, kurią sudaro 30 portretų, prasideda  Lietuvos karaliumi Mindaugu ir baigiasi paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Greta valdovų portretų kabo paveikslai, vaizduojantys svarbiausius mūšius, vykusius iki Vytauto laikų ir jam gyvam esant („Saulės mūšis", 1236 m., dail. A. Krūka, „Durbės mūšis", 1260 m., dail. V. Norkus, „Mūšis prie Mėlynųjų Vandenų", 1362 m., dail. P. Griušys, „Žalgirio mūšis", 1410 m., dail. I. Rudolfas (J. Mateikos paveikslo kopija). Savo vietą čia rado ir vienas vertingiausių Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomų dailės kūrinių - dailininko J. Stykos paveikslas „Vytauto priesaika", meniškai apipavidalintos XVI a. pab.-XVII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos patrankos, XV-XVI a. šarvų komplektai.

Edukacinė pamoka


Vytauto Didžiojo karo muziejus organizuoja edukacinę pamoką "Pajusk Žalgirio mūšio dvasią". Pasukite laiko ratą atgal ir sugrįžkite į šlovinguosius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus! Pakovokite tikrame Žalgirio mūšyje! Manote, tai neįmanoma? Viskas yra įmanoma - tik suburkite gausią kariuomenę ir atvykite į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Nepamirškite geros nuotaikos, geležinės drausmės ir svarbiausių Žalgirio mūšio faktų. Mes jus aprengsime, apginkluosime, pakonsultuosime ir palydėsime į mūšio lauką.

Programa pritaikyta VI-XII klasių mokiniams.

Tarptautinės sporto klubų žaidynės Šiauliuose

Sporto draugija „Žalgiris" jau kelis dešimtmečius populiarina Lietuvai brangų Žalgirio vardą. Sovietmečiu „Žalgirio" sporto klubai, dalyvaudami TSRS ir užsienio sporto varžybose, skelbė šį vardą pasauliui.

1990 metais Žalgirio mūšio 580 metų garbei buvo pradėtos organizuoti Lietuvos „Žalgirio" sporto žaidynės, kurios tapo tradicinėmis ir vyksta kiekvienais metais, pradedant varžybomis sporto klubuose, rajonuose, miestuose ir rengiant finalines varžybas liepos 15, Žalgirio mūšio dieną.

2010 metais Lietuvos sporto draugija savo renginius skiria Žalgirio mūšio 600 metinėms paminėti. Sausio mėnesį rengėme žiemos sporto žaidynių poledinės žūklės, šaškių, slidinėjimo varžybas, vasario 6-7 dienomis kalnų slidinėjimo varžybas Ignalinoje.

Tarptautinės draugijos vasaros sporto žaidynės vyksta etapais:
I etapas - sporto klubuose (sausio - vasario mėn.);
II etapas - miestuose ir rajonuose (vasario - kovo mėn.);
III etapas - varžybos zonose (balandžio - gegužės mėn);
IV etapas - finalinės varžybos:
2010 m. finalinės varžybos vyks liepos 13 - 19 d. Šiauliuose

Varžybų programoje:
Krepšinio, tinklinio, futbolo, rankinio, paplūdimio tinklinio, šachmatų, stalo teniso, teniso varžybos. Draugijos internetinis puslapis http://www.lsdzalgiris.lt/.

Visa atnaujinta informacija apie Žalgirio mūšio 600 metų programą Lietuvoje – puslapyje http://www.kam.lt/lt/zalgirio_musiui_600.html

Aktualijos

Aktualijų, susijusių su 600-ųjų Žalgirio mūšio minėjimo metinėmis, sąrašas

Pagrindinės iškilmės

Pagrindinės 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo iškilmės įvyks 2010 m. liepos 15 d Žalgirio laukuose, jose dalyvaus aukščiausios valdžios atstovai ir užsienio svečiai. Renginį globoja Lenkijos Respublikos Prezidentas Lech...

Kontaktai

Narodowe Centrum Kultury ul. Se­na­tor­ska 12 00-082 War­sza­wa Poland tel.: (+48 22) 21 00 175 fax: (+48 22) 21 00 101 mail ...

PARTNERZY

tip